Ne už tokią Lietuvą kovojo ir 1991 m. sausio 13 d. naktį žuvo žmonės

Ne už tokią Lietuvą kovojo ir 1991 m. sausio 13 d. naktį žuvo žmonės

Pradžiai šiek tiek “gelžbetoninės” statistikos (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Eurostat, Europos Komisija), kad tai nebūtu tuščios kalbos ir ką bekalbėtų laikini valstybės administratoriai skaičiai kalba patys už save.

Pradėsiu nuo demografijos, nes tai yra pats svarbiausias rodiklis, tiesiogiai atspindintis valstybės “sveikatą”, kadangi didžiausias valstybės turtas yra jos žmonės.
Mūsų valstybės gyventojų skaičius grižo į 1960 metus, jeigu ir toliau valstybėje išliks tokios pačios tendencijos, tai ne už ilgo grįšime ir į 1923 metus:

Metai 1923 1960 1990 2020
Gyventojai (mln.) 2.62 2.755 3.69 2.79

gyventojai 1920 2020m

Neramina ir demografijos prognozės (Eurostat, Europos komisija),  jeigu valstybėje nesikeis tendencijos Lietuvoje gyvens:

Metai 2040 2060 2080 2100
Gyventojai (mln.) 2.33 1.95 1.73 1.68

gyventojai 2020 2100m

Sekantis svarbus rodiklis yra valstybės gerovės lygis, apie kurį galima spręsti pagal tai, kaip gyvena didžioji dauguma gyventojų (vidutinis gyventojų sluoksnis), bent du trečdaliai, nes jie yra valstybės pamatas ir pagrindas.
Lietuva pagal daugelį svarbiausių socialinių, ekonominių ir politinių rodiklių, skurdą, socialinę atskirtį, pajamas, monopolijų įsigalėjimą pagrindinėse gyvenimo srityse, korupcijos paplitimą, valstybės skolos augimo greitį yra Baltijos ir Europos Sąjungos šalių gale (2020 m. duomenis):

Asmenys gyvenantys skurdo rizikoje (arti skurdo ribos) – 24.8%
Skurdo rizikos lygis (gyvenantys žemiau skurdo ribos) – 20.9%
Energetinis skurdas (asmenys negali sau leisti pakankamai šildyti būsto) – 26.7%
Pajamų pasiskirstymo koeficientas (socialinė atskirtis visuomenėje) – 6.1
Korupcijos paplitimo indeksas – 60 (didžiausias yra 0, mažiausias – 100)
Valstybės skola (viešojo sektoriaus) – 23.06 mlrd. eur.
Vienam gyventojui tenkanti valstybės skolos dalis – 8265 eur.

Apibendrinus rodiklius galima pasakyti, kad per trisdešimt Nepriklausomybės metų iš Lietuvos išvyko beveik milijonas gyventojų, o per ateinančius aštuoniasdešimt metų galime dar vieno milijono netekti. Per visą Lietuvos istoriją tokios negatyvios demografijos nėra buvę, net ir per marus, karus. Per Antrąjį Pasaulinį karą Lietuvos gyventojų sumažėjo apie 0.5 mln.
Arti skurdo ribos gyvena kas ketvirtas gyventojas, žemiau skurdo ribos kas penktas, energetiniame skurde kas ketvirtas, monopolijų įsigalėjimas, socialinė atskirtis ir korupcijos paplitimas yra vieni didžiausiu tarp Europos Sąjungos šalių, o pajamos vienos mažiausių. Labai sparčiai auga valstybės skola, kuriai aptarnauti su kiekvienais metais reikia vis daugiau biudžeto lėšų.

Visi šiandienos socialiniai, ekonominiai ir politiniai rodikliai yra tiesioginis trisdešimtes metų laikinųjų valstybės administratorių darbo rezultatas.

Daugeliui kyla klausimas kodėl įvyko tai, ko dar nėra buvę per trisdešimt metų, kodėl 2022 metų Sausio 13 d. minėjimas buvo visiškai kitoks, jo metu kartu įvyko ir selektyvus protestas prieš laikinų valstybės administratorių vykdomą politiką.
Atsakymas yra gana paprastas, žmonės akivaizdžiai mato skirtumą tarp laikinų valstybės administratorių kalbų, pažadų, darbų ir realybės, žmonėms tiesiog nusibodo garsios deklaracijos, kurios dažniausiai neturi nieko bendro su realybe ir jie pradėjo reikalauti permainų.

Iš reakcijų viešoje erdvėje matoma, kad tai yra labai efektyvi priemonė, nes pirmą kartą laikinus valstybės administratorius ir jų bendrininkus tai gerokai įsiutino. Kad ir kas ką be teigtų, bet minėjimas-protestas buvo labai selektyvus, kai kalbėjo Prezidentas, kalba ėjo apie žuvusiuosius buvo rimtis, išreikšta pagarba ir atitinkama reakcija buvo “nusipelniusiems”. Dar yra vienas privalumas, kad žmonėms per valstybines šventes susirinkti nereikia pranešti apie susirinkimą savivaldybei, tokiomis progomis galime laisvai rinktis ir laisvai pareikšti savo nuomonę.

Ir pabaigai, man visada kyla keli fundamentalūs klausimai:

  1. Kodėl Lietuva Nepriklausomybės pradžioje, 1990 metais turėjusi didžiausią ekonominį, demografinį potencialą iš Baltijos šalių, po trisdešimties metų yra jų gale.
  2. Ar ne per didelis egoizmas siauros grupės žmonių, norinčių gyventi visų likusiųjų sąskaita.
  3. Kodėl Seimas, Vyriausybė, savivaldybės ir kitos valstybės institucijos grubiai nevykdo Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų.

Expressinfo.eu – sužinok per akimirką, žinios trumpos ir iš patikrintų šaltinių, iš pasaulio ir Lietuvos.

Išsamę ir naujausią informaciją skaitykite interneto puslapyje:
https://expressinfo.eu
sekite mus facebook:
https://www.facebook.com/Expressinfoeu-100233945864036
užsiprenumeruokite telegram kanalą:
https://t.me/+mnm9n1YHXCAyZjM0
Žiūrėkite mus Youtube kanale:
https://www.youtube.com/channel/UCq8UAMrO5He3n0edsEhHCHA/videos
Rašykite, teiraukites, siūlykite temas:
expressinfo.eu@gmail.com

Lietuva, Vilnius